- išbjauriojimas
- išbjáuriojimas sm. (1) → išbjaurioti: Koks ten išbjáuriojimas – pasakė, kad ano nosis tarp akių Brs. | refl.: Baisiausias anų buvo išsibjáuriojimas – viena antrą išdėjo į šunies dienas Brs. \ bjauriojimas; apibjauriojimas; išbjauriojimas; subjauriojimas
Dictionary of the Lithuanian Language.